PRAHOS MANIFESTAS
Sąjūdžio už tarptautinę esperanto
kalbą.
Mes, pasaulinio sąjūdžio už esperanto kalbos išplatinimą
dalyviai, šiuo manifestu kreipiamės į visas vyriausybes, tarptautines
organizacijas ir visus geros valios žmones, pareiškiame savo ketinimą
ir toliau ryžtingai darbuotis siekiant čia išdėstytų
tikslų, bei kviečiame kiekvieną organizaciją ir žmogų
paremti mūsų pastangas.
Paskelbta 1887 metais kaip pagalbinės
tarptautinio bendravimo kalbos projektas ir greitai pasiekusi išsivysčiusios,
gyvos ir raiškios kalbos lygį, esperanto kalba jau daugiau kaip šimtą
metų padeda žmonėms įveikti kalbų ir kultūrų
barjerus. Šia kalba kalbančiųjų tikslai iki šiol neprarado
savo svarbos ir aktualumo. Nei kelių nacionalinių kalbų vartojimas
visame pasaulyje, nei komunikacijų ir ryšių technikos pažanga,
nei kalbų mokymo naujų metodų sukūrimas tikriausiai neįgyvendins
tų principų, kurie mums atrodo svarbūs, norint teisingai ir veiksmingai
išspręsti kalbų problemą.
1. Demokratija
Komunikacijų sistema, visam laikui suteikianti bendravimo privilegijas
vieniems, o iš kitų reikalaujanti gaišti metų metus, besistengiant
pasiekti žemesnį sugebėjimų lygį, yra iš esmės
nedemokratiška. Esperanto kalba, kaip ir kiekviena kita, nėra visiškai
tobula, bet ji žymiai pranoksta savo varžoves visuotinio bendravimo
lygiateisiškumo srityje.
Mes teigiame, kad kalbų
nelygybė sukelia diskriminaciją visuose bendravimo lygmenyse, įskaitant
ir tarptautinį. Mes esame sąjūdis
už demokratišką bendravimą.
2. Auklėjimas ne viena kultūra
Kiekviena etninė kalba yra susijusi su kuria nors kultūra ir tauta.
Anglų kalbos besimokantis moksleivis susipažįsta su angliškai
kalbančių šalių, visų pirma su JAV ir Anglijos, kultūra,
geografija ir politika. Moksleivis, studijuojantis esperanto kalbą, susipažįsta
su pasauliu be sienų, kuriame kiekviena šalis atrodo kaip gimtieji
namai.
Mes teigiame, kad auklėjimas
bet kuria etnine kalba yra susietas su tam tikru požiūriu į pasaulį.
Mes esame už supažindinimą su daugeliu
kultūrų.
3. Pedagoginis efektyvumas
Iš studijuojančių svetimą kalbą tik nedidelė dalis
išmoksta ją gerai. O esperanto kalbą galima išmokti net
savarankiškai. Įvairūs bandymai parodė propedeutinį
esperanto kalbos poveikį mokantis kitų kalbų. Be to, esperanto
kalba rekomenduojama kaip pagrindinis mokinių kalbinio išprusimo elementas.
Mes teigiame, kad etninių
kalbų sudėtingumas visada bus kliūtis daugeliui besimokančiųjų,
kurie daug laimėtų gerai įsisavinę antrąją kalbą.
Mes esame sąjūdis už efektyvų
kalbų mokymą.
4. Daugiakalbystė
Esperantininkų bendruomenė pasaulyje yra viena iš nedaugelio
kalbinių bendrijų, kurių nariai be išimties yra dvikalbiai
ar daugiakalbiai. Kiekvienas jos narys užsibrėžė tikslą
gerai išmokti bent vieną svetimą kalbą. Daugeliu atvejų
tai veda į kelių kalbų išmokimą bei pamėgimą
ir praplečia akiratį.
Mes teigiame, kad kalbantieji
įvairiom kalbom, didelėm ir mažom, privalo turėti realią
galimybę tobulai išmokti antrąją kalbą iki bendravimo
lygmens. Mes esame sąjūdis už tokios
galimybės suteikimą.
5. Kalbų teisės
Nevienodo kalbų rango pripažinimas didelei žmonijos daliai sukelia
nuolatinį nesaugumo jausmą ar tiesioginę kalbinę priespaudą.
Esperantininkų bendruomenėje didelių ir mažų, oficialių
ir neoficialių kalbų atstovai susitinka neutralioje erdvėje,
vedami bendro noro siekti kompromiso. Tokia kalbų lygiateisiškumo
ir atsakomybės pusiausvyra leidžia plėtoti ir ieškoti kitų
būdų nelygybei panaikinti ir kalbiniams konfliktams spręsti.
Mes teigiame, kad labai
skirtinga atskirų kalbų galia panaikina lygių - taip pat ir kalbinių
- teisių garantijas, išreikštas daugelyje tarptautinių dokumentų.
Mes esame sąjūdis už kalbų
lygiateisiškumą.
6. Kalbų įvairovė
Tautinės vyriausybės didelę pasaulio kalbų įvairovę
yra linkusios laikyti bendravimo ir vystymosi stabdžiu. Tačiau esperantininkų
bendruomenei toji kalbų įvairovė yra neišsenkanti turtėjimo
versmė. Kiekviena kalba, kaip ir kiekviena gyvūnų rūšis,
jau savaime vertinga, ją dera globoti ir palaikyti.
Mes teigiame, kad komunikacijų
ir plėtros politika, jeigu ji negerbia ir neremia visų egzistuojančių
kalbų, daugumą jų pasmerkia išmirimui. Mes
esame sąjūdis už kalbų įvairovę.
7. Žmogaus išvadavimas
Kiekviena kalba išlaisvina ir kartu pavergia savo narius, suteikdama jiems
galimybę bendrauti tarpusavyje ir sudarydama kliūtį bendraujant
su kitakalbiais. Sumanyta kaip visuotinė bendravimo priemonė, esperanto
kalba yra vienas iš didžiųjų veiksmingų žmogaus
išsivadavimo projektų, leidžianti kiekvienam individui dalyvauti
visos žmonijos bendruomenėje, tvirtai laikantis savo kultūrinio
ir kalbinio tapatumo, bet ir neatsiribojant nuo jo.
Mes teigiame, kad vien
tautinių kalbų vartojimas neišvengiamai sukuria kliūtis
saviraiškos, bendravimo ir būrimosi į organizacijas laisvei.
Mes esame sąjūdis už žmogaus
išsivadavimą.
Praha, 1996 m. liepos 20 d.
Enretigis Franko Luin, Don Harlow, Andrej Grigorjevskij,
1996-2003